Simono Gutausko tapybos
paroda „08-09“ S.
Gutauskas – vienas aktyvesnių mūsų dienų menininkų,
seniai nesutelpančių vienos išraiškos, apibrėžto kūrybos
metodo rėmuose. Profesionalus vitražistas,
baigęs Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos
katedrą, profesoriaus Algimanto Stoškaus (1925-1998) mokinys,
S.Gutauskas ilgainiui rimtai įniko ir į tapybos paslapčių
tyrinėjimus. Sukūręs ne vieną įspūdingą
vitražą, puošiantį viešąsias ir
privačias erdves, įvaldęs unikalią vadinamojo „fiuzingo“ technologiją, menininkas nuolat tapo, yra
pristatęs ne vieną personalinę tapybos ekspoziciją,
dalyvauja grupinėse parodose. Šioje parodoje pristatomi naujausi, per
keletą pastarųjų metų sukurti tapybos darbai.
Paveikslų motyvai joje plėtojami trimis kryptimis. Tai fantastiški
tiltų vaizdai, natiurmortų serija, kurioje menininkas dažniausiai
jungia keletą kompozicinių planų – daiktus ar jų grupes
ir tolimą peizažą, stilizuotos figūrinės kompozicijos. S.Gutausko
tapyba nepanaši nei į Lietuvoje daugelį metų vyravusią gestišką išraišką, nei į šiandien
populiarius tapytojų eksperimentus su naujosiomis medijomis,
konceptualią kūrybą. Ryškūs, dažnai itin aštrūs
spalvų deriniai iš pirmo žvilgsnio akina, trikdo. Stebina ir
mūsų dienomis retai sutinkamas nuolatinis simbolių,
mistinių ženklų, ritualinių scenų ir motyvų
naudojimas, kartais primenantis XX a. pradžios
menines idėjas, atviras dekoratyvumas, stilizacija. Tačiau daugelis
parodoje eksponuojamų darbų jungiasi į logišką
visumą, papildydami vienas kitą ar konkuruodami ryškiomis kolorito
dermėmis. Pasak
paties menininko, jis nesižavi nei savitiksle ekspresija, nei radikaliais
eksperimentais, jei už jų gali slypėti paprasčiausia
kūrybiškumo, meistriškumo stoka. Todėl S.Gutauskas vertina
„apskaičiuotą“ potėpį, nesibaimina pasakiškos,
romantiškos paveikslo nuotaikos, drąsiai naudoja stilizaciją,
dekoratyvias, sąlygiškas formas. Ryškiaspalvę S.Gutausko
tapybą norisi vadinti „vitražine“, sieti su įspūdingomis
erdvinėmis stiklo kompozicijomis. Jų santykį geriausiai
apibrėžia pats dailininkas. „Tapyba erdvėje karštu stiklu ir
ugnimi“, sako S.Gutauskas apie daugiasluoksnio stiklo objektus. Taigi,
molbertinė tapyba ir vitražas - dvi svarbios, tarpusavyje susijusios,
kartu - savarankiškos menininko kūrybos sritys. Paroda „08-09“ – gera
proga susipažinti su jo tapybos ypatybėmis; žinantys S.Gutausko
braižą, gali įvertinti jo kaitą naujausiuose kūriniuose. Menotyrininkė Kristina
Stančienė |
