Renkama nauja grupė į Savicko suaugusiųjų dailės mokyklą 2010 RUGPJŪTIS

Dėmesio! Renkama nauja grupė į Savicko suaugusiųjų dailės mokyklą.

Kviečiame registruotis!

- Mokykla yra dvimetė

- Dėstomos trys disciplinos: tapyba (aliejiniais dažais), piešimas ir dailės istorija

- Kursai vyksta nuo rugsėjo vidurio iki birželio vidurio

- Užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę, darbo dienomis, nuo 18val. iki 21 val.

- Mokslų vieta: Savicko paveikslų galerija, Trakų g. 7, Vilnius

- Vieno mėnesio kaina: 350 Lt

Kontaktai pasiteiravimui:

+370 685 62637

savickogalerija@gmail.com

TADO GUTAUSKO SKULPTŪROS PARODA 2010 RUGPJŪTIS

Maloniai kviečiame i Tado Gutausko parodos "Polichrominė skulptūra" atidarymą Savicko paveikslų galerijoje Vilniuje, Trakų g.7

2010 m. rugpjūčio 25 d. 18 val.

Paroda veiks iki rugsėjo 16 d.

Vaizduotės ritualai

Apie skulptorių, tapytoją Tadą Gutauską ir jo kūrybą šiomis dienomis netyla kalbos: ką tik prie jo naujosios skulptūros „Laisvės kelias“ iškilmingai paminėtos Baltijos kelio 21 – osios metinės. Šiandien menininkas kviečia žiūrovus susipažinti su visa naujausių savo kūrinių kolekcija. Parodoje „Polichrominės skulptūros“, greta tapybos darbų, eksponuojamos devynios T.Gutausko skulptūros, sukurtos 2010 metais.

Beje, ir viešosioms sostinės erdvėms skirtoje originalioje skulptūroje, ir kameriniuose, „interjeriniuose“ darbuose, kurie pristatomi Savicko paveikslų galerijoje, matome būtent spalvotą skulptūrą. Tačiau, pasak paties menininko, tai grynas sutapimas. Pirmuoju atveju tokį sumanymą lėmė pati projekto tema, valstybingumo simboliai, kuriuos reikėjo aiškiai ir originaliai įprasminti. Antruoju – spalvoti skulptūrų paviršiai nebuvo savitikslis formos dekoravimas. Paprastos, grubokos, archajiškos kūrinių formos ir polichromija darniai papildo viena kitą, suteikdamos šiems savito skambesio, leidžiančio atpažinti gerokai pakitusią, tačiau vis tik labai „gutauskišką“ išraišką.

Ryškiaspalvę, dekoratyvią, ornamentais, magiškais ženklais ir simboliais mirgančią T.Gutausko tapybą daugelis gerai žinome. Šįkart menininko pamėgti tapybos motyvai, stilistika įgavo naują skambesį. Iš dvimatės paveikslo plokštumos ji tarsi persikelia į trimačių objektų pasaulį. Taip atsiranda įtampa tarp formos ir erdvės, o T. Gutausko skulptūrose itin svarbus ir koloritas, paviršiaus tekstūros ir jų žaismas.

Skulptūra ir tapyba menininko kūryboje akivaizdžiai koegzistuoja. Jo tapyboje gausu grafinių ar net „skulptūrinių“ elementų, kompoziciją paprastai sudaro aiškiai apibrėžtų formų sąveika ir ritmas. Tuo tarpu naujosiose skulptūrose spalviniai santykiai, grafiška linija, ornamento žaismas taip pat nepaprastai svarbus. Žvelgdami į šiuos du menininko kūrybos būdus, tikrai pastebėtume ir tiesioginių replikų, sąsajų. Štai, kad ir aitri geltona, kuri „keliauja“ iš vienos drobės į kitą, nuspalvina ir skulptūrų paviršius. Arba – kontūras, energinga linija, apibrėžianti atskiras kompozicijos detales ar jas „įrėminanti“, ženklina ir skulptūras...

Pirmas įspūdis, žvelgiant į naująsias T.Gutausko skulptūras – atrodo, kad nevalingai atsidūrei kažkokių magiškų, galbūt net ritualinių figūrų apsuptyje. Tada ima kirbėti daugiau klausimų: kokių epochų, kokių kultūrų stabai atgimė menininko vaizduotėje ir materializavosi keraminių, ekspresyvių skulptūrinių objektų pavidalu, ar tai konkreti užuomina apie žinomus kūrinius, galbūt – apie archajiškus tikėjimus ir jų simboliką... Atsakymai peršasi labiau įsigilinus į kūrinių išraišką. Beveik visos parodoje eksponuojamos skulptūros – aiškiai antropomorfiškų formų. Jose įžiūrime redukuotą, apibendrintą, menininko sąmoningai „suprimityvintą“ žmogaus figūros siluetą, dažniausiai – frontalų, statišką. O jų sugestijuojamos prasmės neabejotinai veda mus senųjų kultūrų, tolimų, egzotiškų kraštų ir jų meno link... Kai kurios keraminės stovylos iš tolo primena šiurpokas Šiaurės tautų šamanų kaukes, kitos – slavų folkloro motyvus, Pietų Amerikos indėnų kultūras, net krikščioniškųjų religijų šventikų apdarus... Čia tolydžio pakvimpa tai spalvinga Indijos egzotika, tai Afrikos kaitra ir paslaptingais seniausių jos genčių ritualais... Keleto skulptūrų dekore matyti ne tik abstrakčių formų žaismas, bet ir vos juntamos peizažo, realybės užuominos. Atrodytų, galbūt čia slypi tas išganingasis siūlo galas, kuris atves prie kūrinio pirmavaizdžio, įkvėpimo šaltinio? Tačiau, kaip taisyklė, vos pagautas trapus asociacijų voratinklis čia pat nutrūksta, suyra, ir tenka ieškoti kito, galbūt – visai priešingo skulptūros prasmės „išrišimo“...

Susižavėjimas archajiškomis kultūromis ir jų menu – ne naujas reiškinys dailės istorijoje. Puikiai žinome, kad XX a. pradžios novatoriškus meninius judėjimus įkvėpė ir egzotiškieji Afrikos, Okeanijos tautų dirbiniai, spalvingieji Tolimųjų Rytų raižiniai. Tačiau naujuosiuose T.Gutausko kūriniuose, nors tokių motyvų ir gausu, jie stipriai pakitę ir dažniausiai nesileidžia dešifruojami. Pats menininkas teigia, kad šios skulptūros – grynas jo vaizduotės vaisius, kuriuose nesiekta jokių akivaizdžių parafrazių, nuorodų - nei išraiškos, nei prasmės požiūriu. Taigi, T.Gutauskas šiuo atveju elgiasi kaip klasikinis modernistas – eksploatuoja individualią (auto)mitologiją, vaizdinius, fenomenus, kurių, prieštaraudamas konceptualios kūrybos logikai, neketina verbalizuoti, pajungti tam tikrai idėjai. Menininko valia, jie turi gyventi „patys sau“, bylodami mums savąsias prames ne tik turiniu, bet ir savita forma (ko gero, formos aspektas šiuo atveju tampa net svarbesnis...).

Užsiminus apie modernizmo meninės išraiškos strategijas, pravartu atsigręžti ir į pačią skulptūros istoriją. Juolab, ji rūpi ir T.Gutauskui. Lakoniškas, neįpareigojantis šios parodos pavadinimas – tarsi subtilus priminimas, kad skulptūrą dažnai įsivaizduojame kiek siaurai. Mažiau išprususiam žmogui šis terminas galbūt asocijuosis su klasikiniu, realistiniu paminklu miesto aikštėje, nuo laiko apsitraukusiu žalsva patina... Specialistui – su konceptualiu, abstrakčiu, kitaip tariant – „šiuolaikiniu“ meno kūriniu iš akmens, betono, metalo, etc. Tuo tarpu skulptūros šaknys, ištakos – tai būtent spalvota, arba polichrominė skulptūra. Prisminkime kad ir Senovės Egipto, ar Senovės graikų meną. Daugelio pasaulio tautų „liaudiškosios“, arba primityviosios skulptūros, sakraliniai dirbiniai, namų apyvokos reikmenys – taip pat padengti spalvotu dažu. Visais minėtais atvejais polichromijos naudojimas prasmingas, turintis savąją logiką, kurią lėmė funkcionalumas, apeiginis, sakralinis pobūdis, simbolika ir t.t. T.Gutausko skulptūros taip pat nestokoja vizionieriškos, tačiau tvirtos logikos – pradedant kūrinių formomis, baigiant jų paviršiaus polichromija.

Taigi, ši paroda – puiki proga pamatyti dar vieną T. Gutausko kūrybos pusę. Tai skulptūros, kurios kviečia panirti į archajiškas vizijas arba – į menininko vaizduotėje gimusius ritualus...

Menotyrininkė Kristina Stančienė

SAVICKO PAVEIKSLŲ GALERIJOS NAUJIENOS FACEBOOK PUSLAPYJE 2010 LIEPA

Sekite Savicko paveikslų galerijos naujienas ir svarbiausius pranešimus galerijos Facebook puslapyje paspaudę čia.

Savicko PAVEIKSLŲ GALERIJOJE PALANGOJE LIETUVOS DAILININKŲ tapybos paroda 2010 LIEPA

Savicko paveikslų galerijoje Palangoje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 13 eksponuojama Lietuvos dailininkų tapybos paroda.

Ekspozicijoje Valentino Ajausko, Lino Cicėno, Leonardo ir Simono Gutauskų, Dalios Kasciūnaitės, Vilmanto Marcinkevičiaus, Antano Obcarsko, Augustino ir Raimondo Savickų, Artūro Savicko, Aleksandro Vozbino ir kt. autorių kūryba.

Paroda veiks nuo 2010m. liepos 3 d. iki rugpjūčio 23 d.

Galerijos darbo laikas: kasdien nuo 13 iki 19 val., pirmadieniais nedirbame.

Savicko dailės mokyklos Trakų plenero tapybos paroda 2010 BIRŽELIS

Maloniai kviečiame i Savicko dailės mokyklos Trakų plenero tapybos parodą.

Parodos atidarymas: 2010.07.01 (ketvirtadienis) 18val.

Paroda veiks: 2010.07.01 - 07.18

Parodos vieta: Savicko paveikslų galerija Vilniuje (Trakų g. 7)

Darbo laikas vasarą:

II-V 14-18 val

VI 14-16 val

VII-I nedirbame

AUGUSTINO SAVICKO „SENOJO TAPYTOJO DIENORAŠTIS“ INTERNETE! 2010 BIRŽELIS

Spauskite žemiau esančią nuorodą, jei norite nemokamai parsisiųsti Augustino Savicko albumą “Senojo tapytojo dienoraštis“.

SIŲSTIS ALBUMĄ

(Norėdami parsisiųsti failą spauskite dešinį pelės klavišą ir pasirinkite „Save Target As...“ arba „Išsaugoti“).

GALERIJOS KOLEKCIJA 2010 BIRŽELIS

Šiuo metu apsilankę Savicko paveikslų galerijoje galite išvysti specialią galerijos kolekciją.

JURGIS SAVICKIS IR PRANCŪZIJA 2010 GEGUŽĖ

Maloniai kviečiame į parodos, skirtos Lietuvos rašytojo ir diplomato Jurgio Savickio 120-osioms gimimo metinėms, „Jurgis Savickis ir Prancūzija“ atidarymą 2010 gegužės 5 d. 18val.

Spaudos konferencija 16val.

Dalyviai:

Algirdas Savickis

Augustinas Savickas

Raimondas Savickas

Paroda veiks iki gegužės 30 d.

Paroda „Jurgis Savickis ir Prancūzija“ yra skirta Jurgio Savickio 120-osioms gimimo metinėms. Parodoje eksponuojama ir demonstruojama naujai atrasta ir atvežta iš Prancūzijos dokumentinė medžiaga (kino-foto) apie Jurgį Savickį ir jo aplinką (Antanas Liutkus, Petras Klimas, Jonas Aistis ir kt.). Čia rašytojas, eksdiplomatas gyveno 1940-1952 metais ir parašė savo garsųjį karo metų dienoraštį „Žemė dega“. Parodoje taip pat bus eksponuojami jo sūnų Algirdo ir Augustino, taip pat anūko Raimondo tapybos darbai.

Savicko paveikslų galerija yra labai dėkinga Jurgio Savickio krikštasūniui Perkūnui Liutkui ir jo seseriai Eglei už išsaugotą archyvinę medžiagą ir už suteiktą galimybę ja naudotis.

Jurgis Savickis ( 1890 – 1952 )

Jurgis Savickis gimė 1890 m. gegužės 4 d. nedideliame Pagausančio dvarelyje Žemaitijoje, netoli Ariogalos. Jo tėvai nebuvo bajoriškos kilmės ( iš dvarininkų kilusi tik rašytojo senelė ), tačiau save laikė aukštesnio luomo žmonėmis, puoselėjo bajoriškas tradicijas. Būsimasis rašytojas gimnaziją lankė Maskvoje, kur gyveno jo dėdė, 1911 m. įstojo į Perterburgo aukštesniuosius žemės ūkio kursus, bet po kelių mėnesių juos metė ir išvažiavo į Maskvą studijuoti dailės. 1912 – 1913 m. dailės studijas tęsė Maskvoje ir Krokuvoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui išvažiavo į Rusiją, kur įsitraukė į lietuvių pabėgelių globos organizacijų veiklą ir 1915 m. buvo jų išsiųstas į Daniją rūpintis vokiečių užnugaryje atsidūrusiais lietuviais belaisviais. Kuriantis Lietuvos valstybei Savickis tapo jos diplomatiniu atstovu Skandinavijos šalyse ir šioje tarnyboje su pertraukomis išbuvo iki 1938 m., o vėliau, jau prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, perkeltas į Ženevą atstovauti Lietuvai tuometinėje Europos valstybių organizacijoje – Tautų Sąjungoje. Nuo 1940 m. iki mirties, 1952 m.gruodžio 22 d., gyveno Pietų Prancūzijoje, Roquebrune vietovėje, netoli Monte Carlo, prie Viduržemio jūros, kur turėjo vilą, pavadintą Ariogala. Palaidotas Roquebrune-Cap-Martin kapinėse.

Jurgis Savickis – prozininkas modernistas, buvo aristokratiškos ir kosmopolitiškos prigimties žmogus, visapusiškai išsilavinęs, nuo mažens kalbėjo lenkiškai, rusiškai, prancūziškai, vėliau dar išmoko vokiečių, danų, švedų, italų kalbas.

Pirmus apsakymus Savickis pradėjo spausdinti dar XX a. Pradžioje, o žymiausiais savo knygas išleido trečiame dešimtmetyje. Tai novelių rinkiniai „ Šventadienio sonetai“ (1922) ir „ Ties aukštu sostu“ (1928). Trečiąjį novelių rinkinį „ Raudoni batukai“ paskelbė tik 1951 m., jau gyvendamas Prancuzijoje. Šiuose rinkiniuose publikuota apie 30 nevelių; keletas jų apimtimi artimos nedidelėms apysakoms. 1952 m. Londone išleistas vienintelis Savickio romanas „ Šventoji Lietuva“, o 1956 m. jau po rašytojo mirties, paskelbtas jo karo metų dienoraštis „ Žemė dega“. Be šių knygų, Savickis dar yra išleidęs kelionių aprašymų knygas „ Atostogos“ (1928), „ Truputis Afrikos“ (1934), „ Kelionės“ (1938), leidinių apie Lietuvą danų, švedų kalbomis. Dar vienas kitas neįtrauktas į knygas Savickio kūrinys liko periodikoje arba rankraščiuose. Visus juos galima rasti 1990 – 1999 m. Vilniuje išleistuose rašytojo Raštuose.

Algirdas Savickis – vyresnysis Jurgio Savickio ir Idos Trakiner - Savickienės sūnus gimė 1917 m. Kopenhagoje, Danijoje. Mokėsi Vokietijoje ir Šveicarijoje, Kaune baigė A.Vienožinskio dailės mokyklą. Buvo nužudytas 1943 m. Vilijampolės gete, Kaune. Palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

Augustinas Savickas – jaunesnysis Jurgio Savickio ir Idos Trakiner-Savickienės sūnus gimė 1919 m. gegužės 12 d. Kopenhagoje, Danijoje. 1923-1927 Gyveno Helsinkyje (Suomija), 1927-1939 gyveno ir mokėsi Kaune, 1930-1937 vasaros atostogų metu viešėdavo pas tėvą Stokholme (Švedijoje), 1939 baigė Kauno 3-iąją gimnaziją ir įstojo į Kauno meno mokyklą. Studijavo Ženevos universitete, sociologijos fakultete (Šveicarijoje), 1939-1940 Su motina gyveno Prancūzijoje ir Belgijoje.

Antrąjį pasaulinį karą praleido Rusijoje – dirbo akmenskaldžiu Sibire (netoli Novosibirsko), dailininku Lietuvos meno ansambliuose. 1945-1949 Studijavo ir baigė Vilniaus dailės institutą (dabar dailės akademija). 1951-1972 dėstė Vilniaus dailės institute. 1973-1979 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute moksliniu bendradarbiu. 1993 Suteiktas menotyros daktaro laipsnis. 1994 apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino Riterio kryžiumi. 1999 Kūryba įvertinta nacionaline kultūros ir meno premija. 2003 Suteikta Lietuvos dailininkų sąjungos premija ir auksinis ženkliukas Nr.009. Tais pačiais metais apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžiumi.

Raimondas Savickas – Jurgio Savickio anūkas ir Augustino Savicko sūnus. Gimė 1955 metais Vilniuje. 1979 m. baigė Vilniaus Universiteto Istorijos fakultetą. Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1994 Savicko paveikslų galerijos direktorius. Parodose dalyvauja nuo 1981 metų.

Lietuvoje ir užsienyje surengė per dvi dešimtis personalinių ir dalyvavo daugiau nei pusšimtyje grupinių parodų.

VALENTINO AJAUSKO TAPYBOS PARODA „VILNIAUS ŠEŠTADIENIAI“ 2010 BALANDIS

Maloniai kviečiame į Valentino Ajausko tapybos parodos „Vilniaus šeštadieniai“ atidarymą Savicko paveikslų galerijoje Vilniuje, Trakų g. 7, 2010 balandžio 9 d. (penktadienį) 18.00 val.

Paroda veiks iki gegužės 2 d.

SAVICKO SUAUGUSIŲJŲ DAILĖS MOKYKLA - PLENERAS TRAKUOSE 2010 KOVAS

2010 m. birželio 17-27 d. Trakuose vyks Savicko suaugusiųjų dailės mokykla - pleneras. Kviečiame dalyvauti!

Kontaktai pasiteiravimui: +370 685 62637

ALEKSANDRO VOZBINO TAPYBOS PARODA 2010 KOVAS

Maloniai kviečiame i Aleksandro Vozbino tapybos parodos "'KRIZEnantis pavasaris'" atidarymą Savicko paveikslu galerijoje Vilniuje, Traku g.7, 2010 kovo 17d. (trečiadienį) 18.00 val.

Paroda veiks iki balandžio 08 d.

SAVICKO PAVEIKSLŲ GALERIJAI IR DAILĖS MOKYKLAI – 10 METŲ 2010 VASARIS

Savicko paveikslų galerija ir joje įsikūrusi dailės mokykla švenčia 10 metų veiklos jubiliejų. Jungtinė profesoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Augustino Savicko naujausių darbų ir galerijoje veikiančios dailės mokyklos mokinių kūrybos paroda atspindi svarbiausius galerijos veiklos prioritetus. Tai lietuvių tapybos klasiko A.Savicko kūrybos sklaida, jau dešimtį metų galerijoje rengiamos įvairių šiuolaikinių lietuvių menininkų parodos ir nuolatinė edukacinė veikla.

Parodoje eksponuojami Savicko paveikslų galerijos dailės mokyklos mokinių darbai – skirtingo braižo ir meninio lygio, sukurti mokyklos vasaros plenerų metu, taip pat – savarankiškos mokinių kūrybos pavyzdžiai. Kai kuriems mokyklos mokiniams čia įgytos žinios tapo rimtu žingsniu meninio tobulėjimo link, paskatino rinktis profesionalaus menininko kelią, tęsti dailės studijas aukštosiose mokyklose. Kitiems – tai įdomi ir svarbi patirtis, galimybė išreikšti save, išmokti komponavimo, tapybos, piešimo pagrindų, kuriuos vėliau galima panaudoti įvairiausiose gyvenimo srityse.

Per dešimtį Savicko paveikslų galerijos veiklos metų keitėsi galerijos ekspozicinės erdvės: iš ramios P. Klimo gatvelės Naujamiestyje ji persikėlė į patį sostinės centrą – patalpas Vilniaus gatvėje, vėliau apsistota jaukiose, kamerinėse ekspozicinėse erdvėse Trakų gatvėje, kur galerija veikia ir dabar. Galerijos rengiamos parodos, nuolatinė veikla ir įvairūs meniniai projektai ilgainiui nusitęsė gerokai už sostinės ribų – į Palangą, Nidą, Trakus. Surengta ir nemažai parodų, bendradarbiaujant su užsienio šalių menininkais. Iš daugybės Savicko paveikslų galerijoje surengtų parodų šiandien nelengva išskirti svarbiausias. Galerija gali pagrįstai didžiuotis čia įvykusiomis Aistės Kirvelytės, Eglės Ridikaitės, Ričardo Bartkevičiaus, Solomono Teitelbaumo, Astos Rakauskaitės, Egmonto Bžesko, Jolitos Skėrytės bei daugelio kitų įvairių kartų lietuvių menininkų kūrybos parodomis. Nors galerijoje per dešimtį metų buvo pristatyta daugybė skirtingo braižo menininkų ir jų kūrinių, nuo tradicinių paveikslų iki akcijų, performansų, šioje įvairovėje tradiciškai dominuoja tapyba. Tą įrodo ir naujausios galerijos parodos, kuriose matėme tapytojų Antano Obcarsko, Simono Gutausko, Lino Cicėno, Raimondo Savicko kūrinius.

Savicko paveikslų galerijos veiklą šiandien palaiko ir skatina net tik per dešimtmetį įgyta parodų rengimo patirtis, bet ir Savickų šeimos istorija. Diplomatas ir rašytojas Jurgis Savickis (1890-1952), lietuvių tapybos klasikas Augustinas Savickas – svarbios Lietuvos kultūros, istorijos asmenybės. Tačiau tai ir nemenka atsakomybė. Tam, kad jų veikla nenugrimztų į užmarštį, neliktų kultūrinio gyvenimo paraštėse, galerija nuolat siekia pristatyti plačiajai visuomenei svarbesnius istorinius, biografinius faktus ir kūrinius. Štai 2009 metais, pažymint Augustino Savicko 90 metų jubiliejų, išleistas kelių pastarųjų dešimtmečių menininko kūrybą apibendrinantis albumas „Senojo tapytojo dienoraštis“, papildytas autobiografiniais užrašais. A.Savicko parodos surengtos Savicko paveikslų galerijoje, Vilniaus Rotušėje. Naujausieji tapytojo kūriniai buvo demonstruojami tarptautinėje meno mugėje ARTVILNIUS’09.

Kita svarbi galerijos istorijos ir dabartinės veiklos dalis – dailės mokykla. Dar prieš dešimtmetį, tik įkūrus Savicko paveikslų galerijos dailės mokyklą, joje dėstyti buvo pakviesti įvairių dailės sričių profesionalai. Užsibrėžtą dėstymo lygį stengiamasi išlaikyti ir šiandien. Daugelis buvusių mokyklos mokinių ypač šiltai prisimena Alfonso Andriuškevičiaus dailės istorijos pamokas. Dailės kritikas kuravo ir pirmąsias svarbesnes Savicko paveikslų galerijos parodas, moderavo įdomias diskusijas apie įvairius dailės reiškinius.

Menotyrininkė Kristina Stančienė

LINO CICĖNO (CICA) TAPYBOS PARODA „INDUSTRINIS PINOKIS IR JOKŪBO KOPĖČIOS“ 2010 SAUSIS

Kviečiame į Lino Cicėno (Cica) tapybos parodos „Industrinis pinokis ir Jokūbo kopėčios“ atidarymą Savicko paveikslų galerijoje Vilniuje, Trakų g.7, 2010 m. sausio 27 d., 18 val.

Paroda veiks iki vasario 18 d.

AUGUSTINO SAVICKO TAPYBOS DARBŲ PARODA IŠRINKTA METŲ PARODA 2010 SAUSIS

Dienraštis „Respublika“ metų paroda išrinko Augustino Savicko tapybos darbų parodą, rengtą Savicko paveikslų galerijoje. Plačiau apie tai skaitykite paspaudę čia.

› naujienų archyvas