|
|
Savicko paveikslų galerijoje - Vilniaus menininkų ir Juodšilių gimnazistų tapybos paroda
„Juodšilių istorinės metamorfozės dailėje”
Maloniai kviečiame į projekto „Kuriame Lietuvą!“ dalyvių parodos atidarymą, kuris vyks 2026 m. spalio 9-ąją, penktadienį, 10 val., Savicko paveikslų galerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 5, Vilnius). Parodoje bus eksponuojami menininkų Viktoro Binkio, Rūtos Eidukaitytės, Raimondo Savicko, Ievos Liaugaudaitės, Jolantos Snežko, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos ir Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos mokinių edukacinio plenero tapybos darbai.
,,Juodšilių pušynai saugo pamirštas istorijas: čia susipina amžių legendos, laisvės kovų atmintis ir kultūrinis paveldas, grimztantis į užmarštį. Tęstinis pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą! 2026“ skirtas sustiprinti moksleivių kultūrinę tapatybę siekia gaivinti šios vietovės ir Vilniaus krašto unikalią istorinę ir kultūrinę atmintį, atskleidžiant jaunajai kartai istorinių epochų pėdsakus: XVI a. Barboros Radvilaitės procesijos legendą ir XIX a. pilietinio pasipriešinimo laikotarpį.
XVI a. Barboros Radvilaitės legenda
Pagal vietinę legendą, 1551 m. pro Juodšilius praėjo karališkoji procesija — Barboros Radvilaitės palaikų sugrąžinimas iš Krokuvos į Vilnių. Procesija artėjo Aušros vartų keliu iš pietų, o Juodšiliai stovi lygiai šioje geografinėje ašyje.
Barboros legenda neatsitiktinai atgijo būtent XIX amžiuje — carinės okupacijos metais, kai visuomenė atsigręžė į didingą prarastos valstybės istoriją. Bajorijos puoselėtas Barboros mitas veikė kaip prarastos LDK didybės ir tautinio tapatumo simbolis.
XIX a. Pilietinio pasipriešinimo ir menų sąveikos epocha
Juodšilių apylinkės du kartus per XIX amžių tapo ginkluoto pasipriešinimo carinei Rusijai erdve. 1831 m. birželio 19 d. Panerių kautynės — didžiausias mūšis dėl Vilniaus istorijoje — vyko tiesiai Juodšilių kaimynystėje. Šio sukilimo Vilniaus komiteto pirmininkas — poetas ir visuomenės veikėjas Antonis Goreckis — gyveno šių apylinkių dvaruose. 1863–1864 m. sukilimo metu ginkluotas pasipriešinimas Vilniaus gubernijoje atsinaujino.
Lygiagrečiai su ginkluota kova plėtojosi kita pasipriešinimo strategija — meno kalba. Adomo Mickevičiaus po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo suformuluota nuostata — kai ginklai padėti, reikia kovoti plunksna — meną įtvirtino kaip lygiavertį pilietinio pasipriešinimo instrumentą. Carinės cenzūros sąlygomis, negalėdami atvirai reikšti politinių idėjų, dailininkai kaip ir poetai savo kūriniuose patriotizmo ir pilietinio pasipriešinimo motyvus užkoduodavo.
Su pilietiniu pasipriešinimu ir abiem sukilimais neatskiriamai susijusi Goreckių giminė. Antonis Goreckis (1787–1861) — Napoleono žygio dalyvis, Vilniaus universiteto auklėtinis, Adomo Mickevičiaus bičiulis — buvo 1831 m. sukilimo organizacinis vadovas Vilniuje.
Antonio sūnus — tapytojas Tadas Goreckis (1825–1868) — gimė Dusinėnų dvare, vos kelių kilometrų atstumu nuo Juodšilių. Dailės mokėsi Vilniuje pas Valentiną Vankavičių ir Kanutą Rusecką — vieną ryškiausių XIX a. Lietuvos dailininkų, kurių kūryboje menotyrininkai atranda patriotinio pasipriešinimo motyvus.
Goreckių giminės biografija iliustruoja platesnį XIX a. Lietuvos bajorijos kultūrinį ir politinį naratyvą: gimtoji vieta prie Juodšilių, aktyvus dalyvavimas sukilimų judėjime, priverstinė emigracija ir kūrybinė veikla Vakarų Europos kultūros centruose. Šios giminės pavyzdys atskleidžia kaip XIX a. Lietuvos menininkai jungė ginkluotą politinę veiklą su menine kūryba.''
Dr. Vaida Ragėnaitė
Ekspoziciją bus galima apžiūrėti iki 2026 m. spalio 28 d.
Parodos globėjas – Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius
„Juodšilių istorinės metamorfozės dailėje”
Maloniai kviečiame į projekto „Kuriame Lietuvą!“ dalyvių parodos atidarymą, kuris vyks 2026 m. spalio 9-ąją, penktadienį, 10 val., Savicko paveikslų galerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 5, Vilnius). Parodoje bus eksponuojami menininkų Viktoro Binkio, Rūtos Eidukaitytės, Raimondo Savicko, Ievos Liaugaudaitės, Jolantos Snežko, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos ir Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos mokinių edukacinio plenero tapybos darbai.
,,Juodšilių pušynai saugo pamirštas istorijas: čia susipina amžių legendos, laisvės kovų atmintis ir kultūrinis paveldas, grimztantis į užmarštį. Tęstinis pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą! 2026“ skirtas sustiprinti moksleivių kultūrinę tapatybę siekia gaivinti šios vietovės ir Vilniaus krašto unikalią istorinę ir kultūrinę atmintį, atskleidžiant jaunajai kartai istorinių epochų pėdsakus: XVI a. Barboros Radvilaitės procesijos legendą ir XIX a. pilietinio pasipriešinimo laikotarpį.
XVI a. Barboros Radvilaitės legenda
Pagal vietinę legendą, 1551 m. pro Juodšilius praėjo karališkoji procesija — Barboros Radvilaitės palaikų sugrąžinimas iš Krokuvos į Vilnių. Procesija artėjo Aušros vartų keliu iš pietų, o Juodšiliai stovi lygiai šioje geografinėje ašyje.
Barboros legenda neatsitiktinai atgijo būtent XIX amžiuje — carinės okupacijos metais, kai visuomenė atsigręžė į didingą prarastos valstybės istoriją. Bajorijos puoselėtas Barboros mitas veikė kaip prarastos LDK didybės ir tautinio tapatumo simbolis.
XIX a. Pilietinio pasipriešinimo ir menų sąveikos epocha
Juodšilių apylinkės du kartus per XIX amžių tapo ginkluoto pasipriešinimo carinei Rusijai erdve. 1831 m. birželio 19 d. Panerių kautynės — didžiausias mūšis dėl Vilniaus istorijoje — vyko tiesiai Juodšilių kaimynystėje. Šio sukilimo Vilniaus komiteto pirmininkas — poetas ir visuomenės veikėjas Antonis Goreckis — gyveno šių apylinkių dvaruose. 1863–1864 m. sukilimo metu ginkluotas pasipriešinimas Vilniaus gubernijoje atsinaujino.
Lygiagrečiai su ginkluota kova plėtojosi kita pasipriešinimo strategija — meno kalba. Adomo Mickevičiaus po 1831 m. sukilimo pralaimėjimo suformuluota nuostata — kai ginklai padėti, reikia kovoti plunksna — meną įtvirtino kaip lygiavertį pilietinio pasipriešinimo instrumentą. Carinės cenzūros sąlygomis, negalėdami atvirai reikšti politinių idėjų, dailininkai kaip ir poetai savo kūriniuose patriotizmo ir pilietinio pasipriešinimo motyvus užkoduodavo.
Su pilietiniu pasipriešinimu ir abiem sukilimais neatskiriamai susijusi Goreckių giminė. Antonis Goreckis (1787–1861) — Napoleono žygio dalyvis, Vilniaus universiteto auklėtinis, Adomo Mickevičiaus bičiulis — buvo 1831 m. sukilimo organizacinis vadovas Vilniuje.
Antonio sūnus — tapytojas Tadas Goreckis (1825–1868) — gimė Dusinėnų dvare, vos kelių kilometrų atstumu nuo Juodšilių. Dailės mokėsi Vilniuje pas Valentiną Vankavičių ir Kanutą Rusecką — vieną ryškiausių XIX a. Lietuvos dailininkų, kurių kūryboje menotyrininkai atranda patriotinio pasipriešinimo motyvus.
Goreckių giminės biografija iliustruoja platesnį XIX a. Lietuvos bajorijos kultūrinį ir politinį naratyvą: gimtoji vieta prie Juodšilių, aktyvus dalyvavimas sukilimų judėjime, priverstinė emigracija ir kūrybinė veikla Vakarų Europos kultūros centruose. Šios giminės pavyzdys atskleidžia kaip XIX a. Lietuvos menininkai jungė ginkluotą politinę veiklą su menine kūryba.''
Dr. Vaida Ragėnaitė
Ekspoziciją bus galima apžiūrėti iki 2026 m. spalio 28 d.
Parodos globėjas – Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius