DEVYNI VĖJAI
Mintys vėjyje
2016.03.25 - 2016.04.17
Grupė „Devyni vėjai“ šiais metais mini savo dešimtmetį. Jos nariai – Savicko dailės mokyklos absolventai, kuriuos vienija troškimas per tapybą atskleisti neišsakytas mintis, atrasti naujus pasaulius ir skverbtis gilyn. „Jau daug metų mus jungia panašios vertybės ir meno studijų suformuotas požiūris, kad kūryboje svarbiausia nesustoti, būti drąsiems ir laisviems“, – teigia grupė. „Devyniais vėjais“ tapytojai pasivadino savo pirmojo dėstytojo, dailininko Viktoro Binkio, garsaus lietuvių poeto, rašytojo, keturvėjininko Kazio Binkio anūko, garbei, su kuriuo jau dešimt metų tapo vienoje studijoje, drauge dalyvauja pleneruose, parodose, kituose renginiuose.
Kokios mintys plaikstėsi vėjyje, kai pirmą kartą peržengėme Savicko dailės mokyklos slenkstį? Tikrai negalvojome, kad ten užgimusi kūrybos kibirkštis degs taip ilgai. Tikrai nemanėme, kad sutiksime tiek daug bendraminčių. Tikrai nesitikėjome, kad gyvenimas niekada nebus toks koks anksčiau. Bet mūsų mintis pagavo ir nebepaleido pajūrio kopomis lekiantis pirmųjų plenerų vėjas, sakais kvepiantys spalvoti miškai, žiogais čirškiantys tapybiškų kaimų vaizdai, studijos tyloje iškylančios vizijos, miestų ir kelionių prisiminimai. Kūrybos temos ir siužetai kažkaip savaime susiklosto, drobėse ryškėja mūsų praeities ir dabarties pasaulis, įsivaizduojamas ir esamas. Bet svarbiausia, kad jau dešimt metų kartu juokiamės, dalijamės mintimis ir patirtimis, kalbamės apie meną ir spalvas, kuriame paveikslus, ateitį ir pačius save.
Nuo 2006 metų “Devynių vėjų” grupė surengė daugybę parodų Lietuvoje ir už jos ribų, dalyvauja labdaros renginiuose, įgyvendina netikėtus meninius sumanymus. Kiekvienas grupės dailininkas turi individualų požiūrį į pasaulį ir jį išreiškia per motyvą, spalvą, kompoziciją, potėpį. Tas meninės raiškos arsenalas kas kartą skiriasi, o paveiksluose bandoma pasinaudoti savu meninės vizijos suvokimu ir stilistika, laisvai pasirenkant iškilusį motyvą, bet išliekant atviriems tradicinei tapybai. Šioje dešimties metų jubiliejui skirtoje parodoje – naujausios “Devynių vėjų” mintys.
Kokios mintys plaikstėsi vėjyje, kai pirmą kartą peržengėme Savicko dailės mokyklos slenkstį? Tikrai negalvojome, kad ten užgimusi kūrybos kibirkštis degs taip ilgai. Tikrai nemanėme, kad sutiksime tiek daug bendraminčių. Tikrai nesitikėjome, kad gyvenimas niekada nebus toks koks anksčiau. Bet mūsų mintis pagavo ir nebepaleido pajūrio kopomis lekiantis pirmųjų plenerų vėjas, sakais kvepiantys spalvoti miškai, žiogais čirškiantys tapybiškų kaimų vaizdai, studijos tyloje iškylančios vizijos, miestų ir kelionių prisiminimai. Kūrybos temos ir siužetai kažkaip savaime susiklosto, drobėse ryškėja mūsų praeities ir dabarties pasaulis, įsivaizduojamas ir esamas. Bet svarbiausia, kad jau dešimt metų kartu juokiamės, dalijamės mintimis ir patirtimis, kalbamės apie meną ir spalvas, kuriame paveikslus, ateitį ir pačius save.
Nuo 2006 metų “Devynių vėjų” grupė surengė daugybę parodų Lietuvoje ir už jos ribų, dalyvauja labdaros renginiuose, įgyvendina netikėtus meninius sumanymus. Kiekvienas grupės dailininkas turi individualų požiūrį į pasaulį ir jį išreiškia per motyvą, spalvą, kompoziciją, potėpį. Tas meninės raiškos arsenalas kas kartą skiriasi, o paveiksluose bandoma pasinaudoti savu meninės vizijos suvokimu ir stilistika, laisvai pasirenkant iškilusį motyvą, bet išliekant atviriems tradicinei tapybai. Šioje dešimties metų jubiliejui skirtoje parodoje – naujausios “Devynių vėjų” mintys.