Tapyboje žavesys ir kartėlis man žengia greta. Tapymo procesas ir žiūrovo reakcija į rezultatą leidžia patirti šias priešpriešą nurodančias reikšmes. Iš tolimųjų prisiminimų ištrauktas vaizdas nevisada virsta tenkinančiu kūriniu, taigi pačiupinėtas teptuku jis vėl neria į užmarštį. Priešpriešą vertinu kaip filosofinį terminą, kaip protėvių žemaičių pamatinę poziciją bei žodžių prasmės dėlionę. Netapau vien tik šalto ar tik kaitinančio kolorito darbų. Atidžiau žvilgteriu ten, kur susiduria temperatūriniai režimai ir padedu jiems susitarti. Rūpinuosi paveikslo paviršiumi, linijos strategija ir pobūdžiu.
Kartu su muzika į mano gyvenimą atėjęs harmonijos poveikis man nuolat kala savąją tapybinę melodiją. Ritminis kuriamo vaizdo karkasas man yra labai svarbus. Jis eina greta su įsiklausomom savom mintim, spalvų melodika, o pasibaigia teptuko kirčiu arba išplukdyta dėme. Tapydama paveikslą tokio ritualo paprastai ir laikausi.
Kadangi mano piligrimystės vietos yra susietos su jūra, vandenynais, upėm, ežerais, aš visam gyvenimui išlieku klaipėdietė. Pačios mažiausios vandenų stichijos apraiškos ir yra mano tapybinių tyrinėjimų objektas. Ne mistika, simboliai ar kokie garbinami šiandienos dalykai formuoja mano pasirenkamus motyvus.
Kažkada Algis Skačkauskas prisakė „Tik netapyk jūros“. Nedvejodama laikausi pažado. Beveik artėjanti ir tolstanti banga jūros krantuose palieka mums tiek daug.
Kartu su muzika į mano gyvenimą atėjęs harmonijos poveikis man nuolat kala savąją tapybinę melodiją. Ritminis kuriamo vaizdo karkasas man yra labai svarbus. Jis eina greta su įsiklausomom savom mintim, spalvų melodika, o pasibaigia teptuko kirčiu arba išplukdyta dėme. Tapydama paveikslą tokio ritualo paprastai ir laikausi.
Kadangi mano piligrimystės vietos yra susietos su jūra, vandenynais, upėm, ežerais, aš visam gyvenimui išlieku klaipėdietė. Pačios mažiausios vandenų stichijos apraiškos ir yra mano tapybinių tyrinėjimų objektas. Ne mistika, simboliai ar kokie garbinami šiandienos dalykai formuoja mano pasirenkamus motyvus.
Kažkada Algis Skačkauskas prisakė „Tik netapyk jūros“. Nedvejodama laikausi pažado. Beveik artėjanti ir tolstanti banga jūros krantuose palieka mums tiek daug.
Aldona Dobrovolskienė
Aldona tapo J.Savickio gatvėje. III-is simpoziumas Augustinui Savickui atminti, 2015 m. (Alexander Ganelin nuotr.)
|
Aldona Dobrovolskienė
Gimė 1951 m. Sachaline, Tolimuosiuose Rytuose. 1976 m. baigė Vilniaus Universitetą, filologijos fakultetą. 2000 – 2006 m. mokėsi Savicko dailės mokykloje. Dalyvavo bemaž 100 įvairių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Surengė tris personalines parodas. Kūrybinio susivienijimo “Atviroji erdvė” vadovė. Tęstinio Mingės plenero viena organizatorių. Grupės „Devyni vėjai“ narė. Gyvena ir kuria Vilniuje. |
