Aleksandr Ganelin
Pranciškonų gatvė 2013. Drb.,al. 90x80 500 € |
Aleksandr Ganelin
Pranciškonų vienuolynas 2013. Drb.,al. 80x80 390 € |
Aleksandr Ganelin
Lauko kavinėje 2015. Drb.,al. 90x70 450 € |
Aleksandr Ganelin
J.Savickio gatvė 2014. Drb.,al. 70x50 --- |
Aleksandr Ganelin
Pranciškonų vienuolynas 2013. Drb., al. 80x80 390 € |
Aleksandr Ganelin
J.Savickio gatvė 2015. Drb.,al. 70x50 350 € |
Aleksandr Ganelin
Po liepomis 2015. Drb.,al. 70x90 --- |
Aleksandr Ganelin
Vaizdas nuo Barbakano 2016. Drb.,al. 55x90 400 € |
Aleksandr Ganelin
Vilnelė 2014. Drb.,al. 50x70 --- |
Aleksandr Ganelin
Užupis. Vilnelė 2016. Drb.,al. 90x60 450 € |
Aleksandr Ganelin
Kampinis namas 2013. Drb.,al. 80x90 --- |
Aleksandr Ganelin
Pušys. Nida 2014. Drb.,al. 70x50 --- |
Aleksandr Ganelin
Bažnyčios kiemas. Vilnius 2013. Drb.,al. 24x40 115 € |
Aleksandr Ganelin
Prieplauka 2016. Drb.,al. 50x40 --- |
Aleksandr Ganelin
Senas namas 2013. Drb.,al. 40x50 115 € |
Aleksandr Ganelin
Vienuolyno fragmentas 2017. Drb.,al. 30x30 130 € |
Aleksandr Ganelin
Pranciškonų vienuolynas 2017. Drb.,al. 30x30 130 € |
Apsilankę parodoje mes turim galimybę arčiau susipažinti ir pasidžiaugti kultūriniais tiltais, kuriuos jau ne pirmą dešimtmetį kuria “Savicko paveikslų galerija”. Ši daugiakultūrinio Vilniaus tradicijų tąsa pagerbia mūsų paveldą ir kuria naują mūsų miesto gražų ir išmintingą veidą, kurį mes vilniečiai nuolat matydami ne visada vertiname. Pažvelkime šiandien į jį akimis žmogaus, kuriam buvimas mūsų mieste yra tarsi šventė ir likimo dovana.
Žvelgiant į šioje parodoje pristatomą Aleksandro Ganelino kūrybą labiausiai stebina kokia tapybiška yra mūsų lietuviška kasdienybė šio dailininko drobėse. Tapyti vaizdai atspindi dailininko asmeninį santykį su Lietuva, jausmus išgyventus pleneruose.
Plenerinio tapymo procesas ypatingas tuo, kad tarsi panardina kūrėją į vietos, kurią jis nori pavaizduoti gelmę. Kai drobėje ir dažuose susipina tai kas matoma ir nematoma įvyksta paslaptingas virsmas, kurio reikšmė užkoduota žodyje tapyti. Tik lietuvių kalboje šis žodis “tapyti” yra toks artimas žodžiui “tapti”. Tuščia drobė, iš tūbelių išspausti dažai, teptuko prisilietimai tampa paveikslu. Koks vaidmuo tapsmo procese tenka dailininkui. Kuo jis tapo? Jei atsakysime: dailinkas tapo dažais ir jausmais. Įsiklausykime į šį atsakymą. Koks jis daugialypis. Kaip ir pats mistikos kupinas tapybos procesas, kurio metu pasinėręs vaizduose, dažuose ir jausmuose, tapytojas tapo dalimi tos vietos kurią stengėsi perkelti į drobę.
Šią alchemiją mes galime pažinti žvelgdami į eksponuojamus paveikslus, kurie tarsi Aleksandro Ganelino dienoraščio lapai, užfiksavo jo susižavėjusį žvilgsnį į lietuvišką žalią spalvą, į istorinę architektūrą, šimtamečius medžius. Pats autorius šį kūrybinį procesą įvardijo kaip judėjimą Lietuvos pusėn ir prisimena pirmuosius savo plenerus Vilniaus gatvėse, pirmąją pažintį su Čiurlioniu prieš keturis dešimtmečius.
Plenerinio tapymo procesas ypatingas tuo, kad tarsi panardina kūrėją į vietos, kurią jis nori pavaizduoti gelmę. Kai drobėje ir dažuose susipina tai kas matoma ir nematoma įvyksta paslaptingas virsmas, kurio reikšmė užkoduota žodyje tapyti. Tik lietuvių kalboje šis žodis “tapyti” yra toks artimas žodžiui “tapti”. Tuščia drobė, iš tūbelių išspausti dažai, teptuko prisilietimai tampa paveikslu. Koks vaidmuo tapsmo procese tenka dailininkui. Kuo jis tapo? Jei atsakysime: dailinkas tapo dažais ir jausmais. Įsiklausykime į šį atsakymą. Koks jis daugialypis. Kaip ir pats mistikos kupinas tapybos procesas, kurio metu pasinėręs vaizduose, dažuose ir jausmuose, tapytojas tapo dalimi tos vietos kurią stengėsi perkelti į drobę.
Šią alchemiją mes galime pažinti žvelgdami į eksponuojamus paveikslus, kurie tarsi Aleksandro Ganelino dienoraščio lapai, užfiksavo jo susižavėjusį žvilgsnį į lietuvišką žalią spalvą, į istorinę architektūrą, šimtamečius medžius. Pats autorius šį kūrybinį procesą įvardijo kaip judėjimą Lietuvos pusėn ir prisimena pirmuosius savo plenerus Vilniaus gatvėse, pirmąją pažintį su Čiurlioniu prieš keturis dešimtmečius.
Už galimybę pamatyti Čiurlonio originalus tada jis sumokėjo aukštą kainą. Maskvos dailės mokyklos studentas, atvežtas į praktiką Vilniuje, išleido visus sutaupytus dienpinigius kelionei į Kauną ir Čiurlionio paveikslų reprodukcijoms įsigyti. O už tai, kad Čiurlionio dailės muziejuje lankėsi nepritarus mokytojams sulaukė bausmės. Praktika buvo įvertinta dvejetu. Ši nuobauda tolimesnei menininko karjerai įtakos neturėjo. Jis toliau dalyvavo įvairioje meninėje veikloje. Viename iš plenerų susidraugavo su Raimondu Savicku ir jo šeima. Iš Kauno parsivežtas Čiurlionio reprodukcijas labai saugojo ir persivežė į Izraelį, kuriame jau trečią dešimtmetį, gyvena, kuria, vadovauja galerijai.
Prieš kelis metus Raimondo Savicko kvietimu, atvykęs į Lietuvą dalyvauti tarptautiniame plenere, prabėgus beveik keturiasdešimt metų, jis vėl aplankė Čiurlionio paveikslų originalus Kaune, vėl klajojo Vilniaus gatvėmis, vėl tapė, pasinėręs į lietuvišką žalią spalvą. Nuo to laiko kiekvieną vasarą jis kartoja šį jam tokį svarbų tapybos procesą ir judėjimą Lietuvos pusėn.
Prieš kelis metus Raimondo Savicko kvietimu, atvykęs į Lietuvą dalyvauti tarptautiniame plenere, prabėgus beveik keturiasdešimt metų, jis vėl aplankė Čiurlionio paveikslų originalus Kaune, vėl klajojo Vilniaus gatvėmis, vėl tapė, pasinėręs į lietuvišką žalią spalvą. Nuo to laiko kiekvieną vasarą jis kartoja šį jam tokį svarbų tapybos procesą ir judėjimą Lietuvos pusėn.
Vis dėlto šis pratęsimas galėjo ir neįvykti. Kai prieš kelis metus Birutė ir Raimondas Savickai vyko į Izraelį neturėdami jokios kontaktinės Aleksandro Ganelino informacijos nežinojo kaip ieškoti savo draugo. Pirmąjį jų viešnagės vakarą Šventojoje Žemėje prie jų priėjo senas žmogus, pasveikino lietuviškai, pasisakė kad prieš keliasdešimt metų gyveno Vilniuje, sužinojęs, kad keliautojų pora nori surasti savo seną draugą, paskambino pažįstamiems, kurie surado Aleksandrą.
Šiandien regime kaip draugystė gali įveikti tūkstančių kilometrų atstumus, prabėgusio laiko dešimtmečius, surasti ir atvesti menininkus į dvasiškai artimas vietas. Todėl šį vakarą Aleksandras Ganelinas savo jubiliejų švenčia kartu su mumis. Mes jį sveikiname ir linkime jam daug gražių kūrybinių metų!
Šiandien regime kaip draugystė gali įveikti tūkstančių kilometrų atstumus, prabėgusio laiko dešimtmečius, surasti ir atvesti menininkus į dvasiškai artimas vietas. Todėl šį vakarą Aleksandras Ganelinas savo jubiliejų švenčia kartu su mumis. Mes jį sveikiname ir linkime jam daug gražių kūrybinių metų!
Vaida Ragėnaitė
Aleksandr Ganelin
Izraelis
1957 m. gimė Maskvoje, Rusijoje.
1974 m. baigė I-ąją Maskvos dailės mokyklą.
1975- 1980 m. mokėsi Rusijos valstybiniame kinematografijos institute (VGIK). 1980 m.pradėjo parodinę veiklą Rusijoje ir užsienyje.
1991 m. išvyko gyventi į Izraelį.
1993m. baigė Bezalelio meno ir dizaino akademiją Jeruzalėje, Izraelyje.
Nuo 1999 m. galerijos “Mannsohn House gallery” savininkas Jafoje, Izraelyje.
Izraelis
1957 m. gimė Maskvoje, Rusijoje.
1974 m. baigė I-ąją Maskvos dailės mokyklą.
1975- 1980 m. mokėsi Rusijos valstybiniame kinematografijos institute (VGIK). 1980 m.pradėjo parodinę veiklą Rusijoje ir užsienyje.
1991 m. išvyko gyventi į Izraelį.
1993m. baigė Bezalelio meno ir dizaino akademiją Jeruzalėje, Izraelyje.
Nuo 1999 m. galerijos “Mannsohn House gallery” savininkas Jafoje, Izraelyje.
LRT „Linija, spalva, forma“