ANDRIUS MAKAREVIČIUS
Tapybos paroda
2016.05.20 - 2016.06.16
Andrius Makarevičius
Laukiant lietaus 2015. Drb.,al. 80x60 |
Andrius Makarevičius
Sapnų garsai 2016. Drb.,al. 80x80 |
Andrius Makarevičius
Kiekvienam savo... 2016. Drb.,al. 100x80 |
Andrius Makarevičius
Viliotinis su atodanga 2015. Drb.,al. 100x70 |
Andrius Makarevičius
Tarp gėlių 2015. Drb.,al. 80x60 |
Andrius Makarevičius
Žaidimas su šunimi 2015. Drb.,al. 100x70 |
Andrius Makarevičius
Poilsis gamtos garsuose 2015. Drb.,al. 80x60 |
Andrius Makarevičius
Miglos belaukiant 2016. Drb.,al. 100x80 |
Andrius Makarevičius
Laužo šviesoje 2016. Drb.,al. 100x70 |
Andrius Makarevičius
Solo linija 2016. Drb.,al. 150x60 |
Andrius Makarevičius
Naktinis miestas 2016. Drb.,al. 70x100 |
Andrius Makarevičius
Meditacija ant moliūgo 2016. Drb.,al. 150x60 |
Andrius Makarevičius
Nuplauk miesto nuodemes 2016. Drb.,al. 120x50 |
Andrius Makarevičius
Žaidimas su Pitagoru 2016. Drb.,al. 120x50 |
Andrius Makarevičius
Džiazo ritmu 2016. Drb.,al. 120x50 |
Andrius Makarevičius
Vonios ramybė
2016. Drb.,al. 60x150
Vonios ramybė
2016. Drb.,al. 60x150
APIE DŽIAZĄ ANDRIAUS MAKAREVIČIAUS TAPYBOJE
Kažkurioje reinkarnacijoje ar bent ir dabartinės pasąmonės kampelyje jaunesnės lietuvių kartos tapytojas Andrius Makarevičius yra buvęs džiazo muzikantu. O gal net yra... Netgi galima identifikuoti, kokiu instrumentu šis menininkas turėtų groti – ogi saksofonu. Ir visai ne todėl, tapytojo darbuose iš tiesų sušmėžuoja variniai instrumentai arba muzikinė frazė pasigirsta pavadinime. Tiesiog dėl to, jog Andriaus tapyba yra muzikali. Tai yra – džiaziška. Visų pirma, ji yra linksma. Mūsų pavargusiame pasaulyje ir susiraukusioje visuomenėje tai yra geras, puikus ženklas! Menininkas pasižymi subtiliu humoro jausmu, nevengia pajuokauti, „pašposinti“ – ypač turint omenyje nestandartinius siužetus, kurių veikėjais paprastai būna pora, vyras ir moteris, vaikinas ir mergina, o intriga slypi tarp jų susiklosčiusiose situacijose. Linksmos, tonizuojančios, teikiančios energijos bei jėgų yra A. Makarevičiaus tapybos spalvos. Raudona, geltona, mėlyna retai kada kelia blogas emocijas. O dar kai panaudojamas visas jų rinkinys, kuo plačiausias spektras, derinant jas, išgaunant skambius junginius. (Panašiai kriokia saksofonas saulės nušviestoje kokio nors Naujojo Orleano gatvėje). Kita vertus, tapybinis šio dailininko grojimas ne visuomet būna vėjavaikiškas, esama čia ir lyrikos, ir lengvo susimąstymo. Panašiai turbūt muzikiniame albume linksmesnį kūrinį keičia svajingesnis (prisiminkime kad ir tokį klasikinį opusą kaip Girl from Ipanema). Bet tame nėra jokio psichologinio spaudimo („grūzo“ arba „presingo“, kaip kartais žargoniškai tariama). Minoriniai atspalviai A. Makarevičiaus paveiksluose yra giedri ir vaiskūs, kaip gulėjimas vasarinėje gėlių pievoje ar saulėlydžio stebėjimas prie jūros. Tačiau labiausiai Andriaus tapyba yra džiaziška dėl improvizacinio dėmens. Koloritas, formos ir siluetai, vaizduojami personažai ir įvykiai jo kompozicijose yra sukurti tartum nelauktai (galvojant tik apie bendrus galutinio rezultato principus), spontaniškai, pagal džiazo kūrinio tempą ir energetiką kartojančio muzikinio klipo logiką ir struktūrą, ir tame slypi visa intriga bei įdomumas, kadangi žiūrovas yra įtraukiamas į visą tą estetinį nuotykį kaip betarpiškas dalyvis, kaip kuo tikriausias paveikslų herojus.
Dr. Vidas Poškus
