JUSTINAS KRASUCKAS
Persona
2016.02.12 - 2016.03.03
„Persona“ – vidiniai ir išoriniai susiskaldymai
Visiška ramybė ir sustingusi tyla. Būtent tai atsiveria tapytojo Justino Krasucko tapomuose portretuose, kuriuose menininkas atveria lankytojo akims žmonių santykius. Įdomiausias aspektas, pasirodantis bene visuose jaunojo menininko kūriniuose – tai itin realistiniai, kone akademine maniera tapyti portretai ir visiškai nerealistiniai peizažai, netikroviška aplinka apglėbianti kūrinių herojus.
Parodoje „Persona“ Justinas Krasuckas nagrinėja ne tik žmonių santykius, tačiau ieško kaip atskleisti žmogaus vidines būsenas. Tam menininkas pasirenka ryškiaspalvį koloritą, dažnai jo dėka kūriniuose atsiranda paslaptingumo, nerealumo įspūdis. Per tokį koloritą tapytojas bando rezonuoti žmogaus vidines įtampas bei pusiausvyros paieškas, todėl kai kuriuose darbuose vaizduojami kone identiški personažai, taip bandant atskleisti žmogaus dvilypumą. Personažai J. Krasucko kūriniuose atrodo įvilkti į neapsakomą tylą, kuri jiems suteikia lengvumo įspūdį. Tik šis įspūdis greitai suskaldomas – būtent suskaldomas – kampuotos linijos, kūriniuose sąmoningai nutapyti horizontalūs ir vertikalūs urbanistiniai elementai trikdo žiūrovo žvilgsnį ir priverčia jį giliau žvelgti į tapytojo kūrinius. Čia tampa svarbu nebe portretuojamų asmenų panašumas į tikrą žmogų, o tai, kaip menininkas sugeba perteikti to žmogaus, savo ir juos supančios aplinkos būsenas.
Taigi, tapytojas Justinas Krasuckas šioje parodoje ne tik pateikia žiūrovui neišnykstantį jo dvilypumą, tačiau ir įvaizdina patį save – netiesiogiai, o per savirefleksiją, bei savo jausenų atskleidimą, vaizduojant kitus. Tapyba menininkui – tai jo minčių realizacija, parodoje „Persona“ įgaunanti ir gilesnes prasmes – potėpiais išskaityti žmogų, su visomis jo skirtybėmis.
Parodoje „Persona“ Justinas Krasuckas nagrinėja ne tik žmonių santykius, tačiau ieško kaip atskleisti žmogaus vidines būsenas. Tam menininkas pasirenka ryškiaspalvį koloritą, dažnai jo dėka kūriniuose atsiranda paslaptingumo, nerealumo įspūdis. Per tokį koloritą tapytojas bando rezonuoti žmogaus vidines įtampas bei pusiausvyros paieškas, todėl kai kuriuose darbuose vaizduojami kone identiški personažai, taip bandant atskleisti žmogaus dvilypumą. Personažai J. Krasucko kūriniuose atrodo įvilkti į neapsakomą tylą, kuri jiems suteikia lengvumo įspūdį. Tik šis įspūdis greitai suskaldomas – būtent suskaldomas – kampuotos linijos, kūriniuose sąmoningai nutapyti horizontalūs ir vertikalūs urbanistiniai elementai trikdo žiūrovo žvilgsnį ir priverčia jį giliau žvelgti į tapytojo kūrinius. Čia tampa svarbu nebe portretuojamų asmenų panašumas į tikrą žmogų, o tai, kaip menininkas sugeba perteikti to žmogaus, savo ir juos supančios aplinkos būsenas.
Taigi, tapytojas Justinas Krasuckas šioje parodoje ne tik pateikia žiūrovui neišnykstantį jo dvilypumą, tačiau ir įvaizdina patį save – netiesiogiai, o per savirefleksiją, bei savo jausenų atskleidimą, vaizduojant kitus. Tapyba menininkui – tai jo minčių realizacija, parodoje „Persona“ įgaunanti ir gilesnes prasmes – potėpiais išskaityti žmogų, su visomis jo skirtybėmis.
Neringa Krikščiūnaitė
TPR I
2015. Drb.,al. 90x60 |
TPR II
2015. Drb.,al. 90x60 |
TPR III
2015. Med.,al. 50x38 |
Anemija
2015. Drb.,al. 80x60 |
MsThompson su lietpalčiu
2015. Drb.,al. 100x80
2015. Drb.,al. 100x80
Melancholija
2015. Drb.,al. 100x80
2015. Drb.,al. 100x80
Sargybinis
2015. Drb.,al. 80x60
2015. Drb.,al. 80x60
Šviesos šaltiniai
2015. Med.,al. 50x38
2015. Med.,al. 50x38
nuorodos
straipsnis apie parodą bernardinai.lt
***
atidarymo akimirkos I
***
atidarymo akimirkos II
***
reportažas apie parodą LRT "Labas rytas"
***
atidarymo akimirkos I
***
atidarymo akimirkos II
***
reportažas apie parodą LRT "Labas rytas"
