Kuo prasideda mano diena? Pasinėrimu į tylą. Rytinės kelionės į ten, kur palieti grožį. Reginių, kai pamiršti kvėpuoti. Kai ištirpsta laikas ir vieta. O fizikosir būties dėsniai subyra lyg smėlis į mandalą. Akimirkai. Tik.
Mes tokie skirtingi. Patirtimis. Viltimis, panikomis ir aistromis. Ydomis ir temperamentu. Išsilavinimu. Skiriasi mūsų nuodėmės ir troškimai, galios ir talentai. Tik tyloje imame rezonuoti vienas su kitu. Tai kaip tapyba teptuku švelniai sujungianti margus tikrovės sluoksnius – paslėptą su regimu, išplaukusį – su iškart atpažįstamu, kažkada kažkur matytą – su dar neregėtu.
23 TYLOS. Kai aplink nė gyvos dvasios. Tik besirąžanti iš nakties miego gamta. Kylanti saulė, pasiklydęs laukuose rūkas ar vis dar besisupantis ant bangų mėnulis. Jokių minčių galvoje. Tik galimybė būti.
Gal kažkada taip jau buvo? Tik kitame išmatavime? Prieš dieną? O gal vos per akies mirksnį anksčiau. Švysteli pro debesis saulė ir viskas pradingsta. Negrįžtamai. Ir lieka tik akimirkoj sustabdytas vaizdas. Mintys nerimsta jį šjudinti, o ji, ta akimirka, jau transliuoja amžinybei. Be dingsčių, skelbimosi, pažadų, skubėjimo, delsimo, be skaičiavimo- šiapus, anapus, rytoj, be kažkieno leidimo, paslapčių, be atlygio ir tikslo. Nesumeluota.
Mes tokie skirtingi. Patirtimis. Viltimis, panikomis ir aistromis. Ydomis ir temperamentu. Išsilavinimu. Skiriasi mūsų nuodėmės ir troškimai, galios ir talentai. Tik tyloje imame rezonuoti vienas su kitu. Tai kaip tapyba teptuku švelniai sujungianti margus tikrovės sluoksnius – paslėptą su regimu, išplaukusį – su iškart atpažįstamu, kažkada kažkur matytą – su dar neregėtu.
23 TYLOS. Kai aplink nė gyvos dvasios. Tik besirąžanti iš nakties miego gamta. Kylanti saulė, pasiklydęs laukuose rūkas ar vis dar besisupantis ant bangų mėnulis. Jokių minčių galvoje. Tik galimybė būti.
Gal kažkada taip jau buvo? Tik kitame išmatavime? Prieš dieną? O gal vos per akies mirksnį anksčiau. Švysteli pro debesis saulė ir viskas pradingsta. Negrįžtamai. Ir lieka tik akimirkoj sustabdytas vaizdas. Mintys nerimsta jį šjudinti, o ji, ta akimirka, jau transliuoja amžinybei. Be dingsčių, skelbimosi, pažadų, skubėjimo, delsimo, be skaičiavimo- šiapus, anapus, rytoj, be kažkieno leidimo, paslapčių, be atlygio ir tikslo. Nesumeluota.
Jūratė Levickienė
