Raimondas Savickas. Pastelė. 2015.11.20 - 2015.12.17

Paskutinę pastelės parodą esu surengęs prieš ketverius metus. Tuomet rašiau, kad “turiu dvi mylimąsias – tapybą ir pastelę“.
Peržvelgęs savo kūrybinę chronologiją, pastebėjau, kad pastelės techniką pradėjau domėtis ir ją įvaldyti kiek vėliau negu tapyti: kažkur prieš 25 metus (tapau, kaip žinia, jau 35-erius). Pirmieji darbai atlikti kreidine pastele: “Karalienė”, “Liūdna dama” (abu 1990 m.), tuomet, pamenu, mane sužavėjo technikos lengvumas, atsipalaidavimo, neužbaigtumo galimybės. Vėliau pastelę prisiminiau keliaudamas 2000 m. po Nepalą. Parsivežiau Himalajų ciklą (beje, tą ciklą užbaigiau jau grįžęs į Lietuvą).
2011 m. surengiau pastelių parodą pavadintą “Trumpas flirtas”. Ciklas gimė aplankius Jurgio Savickio kapą ir gyvenant prancūziškoje Rivjeroje šalia Monte Karlo. Šių metų serijoje tarsi bandau paneigti ką esu deklaravęs anksčiau, lygindamas tapymo ir pastelės technikas. Tuomet rašiau, kad: “tapymo procesas nelengvas, nuolat sugrįžtu prie tų pačių darbų, juos tobulinu, šlifuoju, ieškau kolorito, keičiu kompoziciją, sodrinu faktūrą, o pastelė – vienkartinis aktas, jei pavyko iškart – gerai, o jei ne - palieki , paimi kitą lapą,. Be to prie to paties piešinio gali sugrįžti dar kartą.”
Šioje pastelių parodoje daugelyje darbų išvysime keletą datų, pavyzdžiui pradėta: 2009, 2010, 2011 ar 2014 m., o baigta 2015 m. Toks procesas vis sugrįžti prie buvusiųjų darbų man būdingas tapant aliejumi ant drobės,. Šį kartą užbaigtumo siekiau aliejinės pastelės technika ant popieriaus. Tikiuosi, kad pavyko išvengti akademinio kūrinio “užkankinimo”, vis tik norėjosi, kad išliktų pastelės lengvumas.
Tematika įvairi: esu gimęs ir užaugęs Vilniuje, pamilęs ir nuo mažumės išvaikščiojęs jo nuostabų senamiestį, kiek vėliau susidomėjau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniu paveldu, taip pat daug keliavau po Vakarų ir Pietų Europą. Keliaudamas išvydau ne tik puikius viduramžių miestus, bet ir susipažinau su jų istorija, kultūra. Taip gimė eilė darbų, kuriuos pavadinčiau „Miesto“ ciklu, tai: „Vilniaus senamiestyje“, „Barokinis ansamblis“, „Pasimatymas prie upės“ ir kt. Taip pat lakštai: „Prie LDK pilies“, „Angelai virš miesto“ ir „Karalienė ir karalaitė“ inspiruoti Lietuvos istorijos. Daug laiko esu praleidęs Palangoje, Trakuose (savo kūrybinėse studijose), tos aplinkos įkvėptas sukūriau poilsio ir promenadų malonumus deklaruojančius darbus: „Regata I“, „Regata II“, „Muzikinis duetas I“ ir „Muzikinis duetas II“.
Tikiuosi, kad nepaisant ilgesnio kūrybos proceso, grįžčiojimo prie anksčiau nutapytų pastelių, šios taip pat atrodys „šviežios“ ir gaivios; lengvumu, skaidrumu švytės spalvinės faktūros ir figūrų bei urbanistinių motyvų deriniai. Viliuosi, kad angelų, praeivių, romantiškų porelių ar seno miesto dvasių prototipai, nors ir bylodami tikrovės reliatyvumą, vis tik nors trumpam ne tik sustabdys netvaraus laiko akimirką, bet ir pakylės virš paprastos kasdienybės.
Raimondas Savickas
Peržvelgęs savo kūrybinę chronologiją, pastebėjau, kad pastelės techniką pradėjau domėtis ir ją įvaldyti kiek vėliau negu tapyti: kažkur prieš 25 metus (tapau, kaip žinia, jau 35-erius). Pirmieji darbai atlikti kreidine pastele: “Karalienė”, “Liūdna dama” (abu 1990 m.), tuomet, pamenu, mane sužavėjo technikos lengvumas, atsipalaidavimo, neužbaigtumo galimybės. Vėliau pastelę prisiminiau keliaudamas 2000 m. po Nepalą. Parsivežiau Himalajų ciklą (beje, tą ciklą užbaigiau jau grįžęs į Lietuvą).
2011 m. surengiau pastelių parodą pavadintą “Trumpas flirtas”. Ciklas gimė aplankius Jurgio Savickio kapą ir gyvenant prancūziškoje Rivjeroje šalia Monte Karlo. Šių metų serijoje tarsi bandau paneigti ką esu deklaravęs anksčiau, lygindamas tapymo ir pastelės technikas. Tuomet rašiau, kad: “tapymo procesas nelengvas, nuolat sugrįžtu prie tų pačių darbų, juos tobulinu, šlifuoju, ieškau kolorito, keičiu kompoziciją, sodrinu faktūrą, o pastelė – vienkartinis aktas, jei pavyko iškart – gerai, o jei ne - palieki , paimi kitą lapą,. Be to prie to paties piešinio gali sugrįžti dar kartą.”
Šioje pastelių parodoje daugelyje darbų išvysime keletą datų, pavyzdžiui pradėta: 2009, 2010, 2011 ar 2014 m., o baigta 2015 m. Toks procesas vis sugrįžti prie buvusiųjų darbų man būdingas tapant aliejumi ant drobės,. Šį kartą užbaigtumo siekiau aliejinės pastelės technika ant popieriaus. Tikiuosi, kad pavyko išvengti akademinio kūrinio “užkankinimo”, vis tik norėjosi, kad išliktų pastelės lengvumas.
Tematika įvairi: esu gimęs ir užaugęs Vilniuje, pamilęs ir nuo mažumės išvaikščiojęs jo nuostabų senamiestį, kiek vėliau susidomėjau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniu paveldu, taip pat daug keliavau po Vakarų ir Pietų Europą. Keliaudamas išvydau ne tik puikius viduramžių miestus, bet ir susipažinau su jų istorija, kultūra. Taip gimė eilė darbų, kuriuos pavadinčiau „Miesto“ ciklu, tai: „Vilniaus senamiestyje“, „Barokinis ansamblis“, „Pasimatymas prie upės“ ir kt. Taip pat lakštai: „Prie LDK pilies“, „Angelai virš miesto“ ir „Karalienė ir karalaitė“ inspiruoti Lietuvos istorijos. Daug laiko esu praleidęs Palangoje, Trakuose (savo kūrybinėse studijose), tos aplinkos įkvėptas sukūriau poilsio ir promenadų malonumus deklaruojančius darbus: „Regata I“, „Regata II“, „Muzikinis duetas I“ ir „Muzikinis duetas II“.
Tikiuosi, kad nepaisant ilgesnio kūrybos proceso, grįžčiojimo prie anksčiau nutapytų pastelių, šios taip pat atrodys „šviežios“ ir gaivios; lengvumu, skaidrumu švytės spalvinės faktūros ir figūrų bei urbanistinių motyvų deriniai. Viliuosi, kad angelų, praeivių, romantiškų porelių ar seno miesto dvasių prototipai, nors ir bylodami tikrovės reliatyvumą, vis tik nors trumpam ne tik sustabdys netvaraus laiko akimirką, bet ir pakylės virš paprastos kasdienybės.
Raimondas Savickas