Raštu tapau, spalvom kalbu
“Raštu tapau, spalvom kalbu”, - tai eilėraščio pradžia skirta senelio rašytojo Jurgio Savickio atminimui. Jaunystėje buvo metas, kai ieškojau savęs tarp literatūros ir dailės. Išliko eilėraščiai sukurti 1980-85 metais, taip pat dar anksčiau -paveikslai nutapytitėvo studijoje. Po studijų Vilniaus universitete buvo labai aktyvus periodas, - vienu metu ir rašiau, ir tapiau. Nors tapymas paėmė viršų, bet po 32 metų pertraukos vėl grįžau prie poezijos, - tai įvyko šiemet 2017-ųjų pavasarį. Kas paskatino tai padaryti? Prieš porą metų ruošiausi jubiliejinei parodai ir kilo idėja paprašyti savo kolegės dailininkėsRūtosEidukaitytės, kuri yra ir puikidainų autorė ir atlikėja,pagal mano ankstyvuosius posmus sukurti dainas ir jas padainuoti mano jubiliejinės parodos atidarymo metu. Tai buvo padaryta sėkmingai, susilaukėme įvertinimo abudu. Du metus nesiryžau grįžti prie poezijos, - labai jau ilgas laikas buvo praėjęs, tai įvyko kažkaip spontaniškai, - buvau paprašytas parašyti parodai apie savo paveikslus, po to kitai, - visa tai pateikiau ne proza, o eilėmis. Užsidegiau ir jau rašiau nepriklausamai kasdien. Sulaukęs artimųjų ir draugų palaikymo, per nepilnus metus sukūriau arti pusšimčio eilių ciklą. Eilėraščiai nėra ilgi, parašyti „pagavus įkvėpimą“, arba pavyksta iškart, arba ne, - jie apie menininką, jo modelius, apie meilę, prisiminimus, apie gamtą, apie artimus žmones. Šių eilėraščių ciklas ir paroda tarsi papildo vienas kitą: vaizdai ir personažai tarsi keliauja iš paveikslo į eilėraštį ir atgal. Taip pat rašydamas galvoju apie jų skambumą, - šios parodos atidarymo metu vėl paprašiau, kad Rūta keletą mano eilėraščių įdainuotų.
Poeziją rašiau jaunystėje ir planavau pasirinkti literatūros studijas, - panašiai ir atsitiko:1979 m. baigiau bibliotekininkystės specialybę Vilniaus universitete. Nemenka priežastis taip pasielgti buvo senelio, rašytojo Jurgio Savickio kūryba ir autoritetas, nors gyvenime mums ir neteko susitikti. Prie poezijos rašymo grįžau šiemet, paskatintas draugų. Pirmieji mano eilėraščiai parašyti 1980-1985 (tie, kurie išliko) metais, o viešai paskelbti tik 2015-aisias.Tais metais švenčiau savo jubiliejų ir paprašiau savo kolegės dailininkės,dainų kūrėjos ir atlikėjos RūtosEidukaitytės, kad pagal mano ankstyvuosius posmus sukūrtų dainas ir jas padainuotų mano jubiliejinės parodos atidarymo metu. Tai buvo padaryta sėkmingai, susilaukėme įvertinimo abudu. Paskatintas draugų prie poezijos rašymo sugrįžau šiemet.
“Raštu tapau, spalvom kalbu”, - tai eilėraščio pradžia skirta senelio rašytojo Jurgio Savickio atminimui. Jaunystėje buvo metas, kai ieškojau savęs tarp literatūros ir dailės. Išliko eilėraščiai sukurti 1980-85 metais, taip pat dar anksčiau -paveikslai nutapytitėvo studijoje. Po studijų Vilniaus universitete buvo labai aktyvus periodas, - vienu metu ir rašiau, ir tapiau. Nors tapymas paėmė viršų, bet po 32 metų pertraukos vėl grįžau prie poezijos, - tai įvyko šiemet 2017-ųjų pavasarį. Kas paskatino tai padaryti? Prieš porą metų ruošiausi jubiliejinei parodai ir kilo idėja paprašyti savo kolegės dailininkėsRūtosEidukaitytės, kuri yra ir puikidainų autorė ir atlikėja,pagal mano ankstyvuosius posmus sukurti dainas ir jas padainuoti mano jubiliejinės parodos atidarymo metu. Tai buvo padaryta sėkmingai, susilaukėme įvertinimo abudu. Du metus nesiryžau grįžti prie poezijos, - labai jau ilgas laikas buvo praėjęs, tai įvyko kažkaip spontaniškai, - buvau paprašytas parašyti parodai apie savo paveikslus, po to kitai, - visa tai pateikiau ne proza, o eilėmis. Užsidegiau ir jau rašiau nepriklausamai kasdien. Sulaukęs artimųjų ir draugų palaikymo, per nepilnus metus sukūriau arti pusšimčio eilių ciklą. Eilėraščiai nėra ilgi, parašyti „pagavus įkvėpimą“, arba pavyksta iškart, arba ne, - jie apie menininką, jo modelius, apie meilę, prisiminimus, apie gamtą, apie artimus žmones. Šių eilėraščių ciklas ir paroda tarsi papildo vienas kitą: vaizdai ir personažai tarsi keliauja iš paveikslo į eilėraštį ir atgal. Taip pat rašydamas galvoju apie jų skambumą, - šios parodos atidarymo metu vėl paprašiau, kad Rūta keletą mano eilėraščių įdainuotų.
Poeziją rašiau jaunystėje ir planavau pasirinkti literatūros studijas, - panašiai ir atsitiko:1979 m. baigiau bibliotekininkystės specialybę Vilniaus universitete. Nemenka priežastis taip pasielgti buvo senelio, rašytojo Jurgio Savickio kūryba ir autoritetas, nors gyvenime mums ir neteko susitikti. Prie poezijos rašymo grįžau šiemet, paskatintas draugų. Pirmieji mano eilėraščiai parašyti 1980-1985 (tie, kurie išliko) metais, o viešai paskelbti tik 2015-aisias.Tais metais švenčiau savo jubiliejų ir paprašiau savo kolegės dailininkės,dainų kūrėjos ir atlikėjos RūtosEidukaitytės, kad pagal mano ankstyvuosius posmus sukūrtų dainas ir jas padainuotų mano jubiliejinės parodos atidarymo metu. Tai buvo padaryta sėkmingai, susilaukėme įvertinimo abudu. Paskatintas draugų prie poezijos rašymo sugrįžau šiemet.
Raimondas Savickas